From: Justina Gadliauskaite
Date: 2010/5/16
Subject: Ayudad!To: antipedofilia.org@gmail.com
Gente de Lituania decepcionada con la justicia pide ayuda de todos los periodistas del mundo.
La situacion es esta: un padre valiente Drąsius Kedys hace dos años tuvo una "guerra" con la justicia contra la pedofilia que el mes pasado lo llevo a la muerte.
Su hijita ha sido vendida a los pedofilos por su compañera sentimental a la cual despues del asesinato del padre la justicia le ha devuelto la niña.
Esto lo han hecho antes de terminar el juicio de la pedofilia. Esta noche delante de la casa de los tutores de la niña se estan reuniendo gente de toda Lituania para protestar que la niña sea devuelta a las manos de pedofilos.
Pidamos a todos los medios de comunicacion de todo el mundo, a ver si nos ayudan con este problema!Puede que así podamos mover a los pedofilos de nuestro gobierno y de las instituciones de justicia.La vida de la niña esta en nuestras manos!
(1972 - 2010 )
Herojus
Fuente Original: Blog de Marcelino Madrigal
La historia de Drasius Kedys podría servir de guión de cualquier película de Hollywood, pero ante todo debería hacernos reflexionar.
Drasius, lituano, está divorciado. Un día su hija Deimantė de 4 años le cuenta que no quiere que un señor la siga visitando en casa de su madre. El señor, al que la niña llama Andrius, según cuenta la niña le obliga a lamer su pene, la empuja con el (la niña usa una palabra entre críos para nombrar el pene), y la cubre de crema. Luego la lavan. Dice a su padre que a ella no le gusta, que “huele a caca”. La niña le comenta que a veces a Andrius le acompaña un tal Jonas y un tal Aidas, y que a su madre la dan dinero. Todo esto lo cuenta en una carta que ha sido publicada en algunos blogs lituanos. E incluso aparecen vídeos de la declaración de la niña que pueden hacer temblar a cualquiera con lo que cuenta y que creo que son lo suficientemente claros sobre que le contó a Drasius su hija. Un testimonio en directo de una victima de abusos.
Drasius comprueba que el visitante llamado Andrius resulta ser Andrius Usas, portavoz del parlamento lituano. Jonas resulta ser Jonas Furmanavicius, juez en Kaunas, sin poder identificar al tercero. Finalmente pone el caso en la justicia reclamando un millón de Litas (cerca de 290.000 Euros), según Drasius, con el objetivo de destapar todo el caso y castigar a los culpables.
Sin embargo después de 3 interrogatorios a la niña, donde se reafirma en lo que contó a su padre, y que 10 psicólogos dictaminaran que la niña no mentía y no fantaseaba, nada sucede. El juez encargado del caso dictamina que no la niña no sufrió abuso. El juez Jonas no fue interrogado por el caso siquiera, puesto que los jueces allí tienen inmunidad y sólo el fiscal general de Lituania puede abrir una investigación así. No lo hizo.
Drasius calificó aquello con estas palabras “No son humanos. Son demonios”. Así mismo denunció ante los medios lo que él calificó de un grupo organizado de pederastas entre políticos, jueces y en lo más alto del gobierno y las clases sociales.
La historia toma un giro cuando el juez Jonas es asesinado por 4 disparos. El mismo día apareció e cuerpo de una sobrina del juez de 29 años, llamada Violeta y que vivía como novia/compañera del juez, también asesinada. La policía calificó las muertes como el asesinato de un profesional. Hay quien ve relación entre las denuncias de Drasius, quien algunos han afirmado que pertenece a la mafia. Sin embargo la actividad y procesos del juez Jonas contra el tráfico de droga podría ser la causa del asesinato. Todas miradas se han vuelto contra Drasius, a pesar de que tras un año de investigación no se ha podido probar su relación con el crimen, que permanece huido desde entonces, al parecer en algún lugar de Polonia...
HELP US: Inscription mission
www.drasiauskelias.lt
Sūnus, brolis, tėvas, kovotojas ... Tai žmogus kovojęs su savo dukrelės skriaudikais, prievartautojais. Ieškojęs teisybės visais įmanomais, teisėtais būdais. Tačiau mūsų korumpuotoje Lietuvos teisėsaugos sistemoje rasti teisybę, kaip įrodė Drąsius, yra neįmanoma. ...
Ray Tang British Press fotografas Protestas
Re: Father Kills Pedophile Judge and Parliament Speaker Lithuania
The dead body of Drąsius Kedys was found accidentally (by kids) in Šlienava, near the Kaunas artificial lake Kauno mariosshore,
just close to Kaunas (20 km) on Saturday. The gun was found with him. Family members (sister, cousin and aunts) recognized him
and unofficially said that he was killed. Cousin Sonata Žukauskienė told about the blood on his face and other dark marks of cruelty
on the rest of his body. Drąsius has long dark hair, and was a bit leaner than usual..
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12717889571270163549
The official identification to be announced on Wednesday by the prosecutor's office. The funeral in Kaunas is planned on Friday.
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/article.php?id=31266515
R.I.P.
The dead body of Drąsius Kedys was found accidentally (by kids) in Šlienava, near the Kaunas artificial lake Kauno mariosshore,
just close to Kaunas (20 km) on Saturday. The gun was found with him. Family members (sister, cousin and aunts) recognized him
and unofficially said that he was killed. Cousin Sonata Žukauskienė told about the blood on his face and other dark marks of cruelty
on the rest of his body. Drąsius has long dark hair, and was a bit leaner than usual..
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12717889571270163549
The official identification to be announced on Wednesday by the prosecutor's office. The funeral in Kaunas is planned on Friday.
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/article.php?id=31266515
R.I.P.
Drąsius Kedys (1972 - 2010 )
Sūnus, brolis, tėvas, kovotojas ... Tai žmogus kovojęs su savo dukrelės skriaudikais, prievartautojais. Ieškojęs teisybės visais įmanomais, teisėtais būdais. Tačiau mūsų korumpuotoje Lietuvos teisėsaugos sistemoje rasti teisybę, kaip įrodė Drąsius, yra neįmanoma. Kodėl? Todėl, kad vienas karys lauke nenugalės visos armijos. Ypač kai armija - Lietuvos teisėsauga, karys - Lietuvos pilietis, turintis tik "savo teises ir žodžio laisvę". Todėl šis puslapis buvo sukurtas tam, kad visi norintys, galintys padėti Drąsiaus artimiesiems pratęsti "Drąsiaus kelią" vienytusi ir visi drauge mes galėsim laimėti šį karą su korumpuotąja "armija". Drąsius to labiausiai norėjo: "Aš noriu, kad žmonės mane suprastų, nesmerktų ir neteistų"
Mindaugas Žiūra
Šį puslapį atstovauja Drąsiaus giminės
Šį puslapį atstovauja Drąsiaus giminės
Mergaitė ir tyla
Sausa Delfi informacija: “Penktadienį Kėdainių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis paskelbė nutartį byloje, kurioje buvo sprendžiamas Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrelės gyvenamosios vietos klausimas. Teismas nusprendė, kad mergaitė turi augti su motina. Teismo sprendimas turi būti įgyvendintas skubiai...”
Deja, esu šitos valstybės Seimo narys. Kol teismo sprendimas nėra galutinis, neturiu teisės komentuoti. Viešose vietose turėsiu vaikščioti užsirišęs burną.
Keistas sutapimas. Šiandien Kauno Muzikinio teatro sodelyje bus minimos Romo Kalantos susideginimo metinės. Bus galima kalbėti apie istoriją. Bet ne apie dabartį.
Tyla ir susikaupimas.
Tyla ir abejingumas.
Tylinti visuomenė?
Ką aš dar galiu pasakyti? Tyliu. Jau tyliu.
Tačiau gal kas nors kitas pasakys: Kur mes atėjome, broliai ir seserys lietuviai? Ir ką mums dabar daryti?
Seimo narys - Saulius Stuoma
Kas neabejingi mergaitės likimui, skubiai renkamės Garliavoje, Klonio gatvėje. Mums labai reikia Jūsų palikymo. Dėkojame tiems kas esate kartu!
2010-05-14
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas B. Varsackis priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Neringos Venckienės globą brolio Drąsiaus Kedžio mergaitei, nustatė mergaitės gyvenamąją vietą su įtariamojo pedofilo Andriaus Ūso drauge L. Stankūnaite. Nurodė, kad sprendimą vykdyti skubiai (šiandien mergaitė gali būti atiduota).
TIEMS,KURIE NEABEJINGI MAŽOS MERGAITĖS LIKIMUI,
2008m. lapkričio 29d. Drąsius Kedys, gimęs ir gyvenęs Suvalkijoje, siekdamas apginti savo mažąją dukrytę, kreipėsi į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą, prašydamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn prievartavusius ir tvirkinusius jo dukrą. Taip, tiesa, jis siekė, kovojo , rinko įrodymus ir labai stengėsi apsaugoti savo dukrą! Tačiau pasirodė, kad Lietuvos prokuratūrai nerūpi bejėgiai ir silpni vaikai, nerūpi vaikų skausmas ir prievarta, nerūpi žmogus...
Drąsiaus kova baigėsi tuo, kad jis 2010m. balandžio mėnesį buvo nužudytas. Drąsius apgynė savo dukrą, bet jo kova buvo aplaistyta krauju ir jo gyvenimas kovoje buvo trumpas. Mes įsitikinę ir esame tikri, kad Drąsiaus kova buvo prasminga. Būtent Drąsius padėjo visuomenei suprasti, koks bejėgis ir „laisvas“ žmogus yra Lietuvoje , kaip „ lengva“ ir „paprasta“ kovoti už savo vaiką ir savo teises.
Turbūt visiems yra suprantama, koks stiprus prokuratūros ir pedofilų klanas, lyg voratinklis apraizgęs aukščiausias Lietuvos valdžios institucijas. Turbūt visi suprantame, kad tik tauta gali pasipriešinti šiam klanui . Drąsius kovojo už dukrą vienas, tačiau šiandien jo nebėra ir klanas siekia įvykdyti paskutinį savo tikslą- atimti Drąsiaus dukrą iš globėjų ir grąžinti ją pardavinėjusiai motinai.
Mielas, žmogau, jeigu tu neabejingas mažos mergaitės skausmui, registruokis svetainėje drasiauskelias.lt ir išreišk savo nuomonę, padėk apginti Drąsiaus dukrą nuo iškrypėlių ! Šiandien, tu-žmogau, kaip niekada esi reikalingas mažai mergaitei! Prisidėk prie Drąsiaus kovos! Nebūk abejingas! Atlik savo, kaip žmogaus, mylinčio vaikus, misiją ir paremk Drąsiaus kelio judėjimą! Išreišk savo protestą prieš iškrypėlius, išsakyk savo mintis , ateik jį palaikyti.
Drąsiaus dukrytė turi svajonę gyventi kartu su savo globėja. Padėkite mažai mergaitei įgyvendinti savo svajonę . Panašu, kad pasiekti tiesą reikalinga didelė jėga. Ta jėga- tai jūs.
Mes, artimieji, kreipiamės į jus, mieli žmonės, prašydami jūsų palaikymo sunkioje kovoje prieš iškrypėlius, pratęsdami Drąsiaus kovą. Drasiaus kelias. lt svetainė sukurta ir tam, kad būtų galima susisiekti su jumis, pasidalinti savo mintimis, ir pateikti informaciją .
Šiandien labai sunku Drąsiaus artimiesiems, savo skausmą galime apibūdinti Marcelijaus Martinaičio eilėmis :
„Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj
Raudonos, kad pravirkt gali,-
Rasa ten laša nuo lelijų-
Kaip dalgio ašmenys-gaili .
Ir pjauna širdį tarsi dobilą
Lig gyvuonies ,lig pašaknų,
O vakarais kažko taip tolima
Kažko nėra –lyg artimų.“
Ačiū jums už palaikymą.
Ši tragedija palietė ne tik Kedžių ir Venckų šeimas, ji palietė daugelį iš mūsų, kurie bijodami nerasti tiesos, bijodami gėdos ir būti pažeminti nutylėjo savo skausmą. Ji palietė visą Lietuvą.
Jei tūkstančiai vaikų patyrė seksualinę prievartą ir tai lieka tik statistika, tai ką veikė vaiko teisių kontrolierė ? Ji tik sugebėjo nukentėjusią mergaitę įkalinti į beprotnamį - tai absurdo spektaklis !
Bet to nebūtų, jei negyventume šalyje, kurioje prokurorai visagaliai, kurioje dabar matom veikia ir puikiai dirba savo darbą sovietinė nomenklatūra ir jų vasalai. Ir per dvidešimt nepriklausomybės metų tegalime pasakyti "anksčiau svetimi - dabar savi, dar baisesni, labiau korumpuoti ". Atrodo Lietuvos teisėsauga atsidūrė devintame nuopuolio rate. Mes iš visos širdies, mūsų visos giminės draugų vardu, dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie mus palaiko šioje kovoje su devyngalviu slibinu. Dėkojame visiems žurnalistams, kurie dirba prokurorų darbą, ieško pedofilų grobuonių ir velka juos į dienos šviesą. Dėkojame visiems politikams, kurie nebijo būti nepopuliarūs ir visą šitą tautos skaudulį kelia į viešumą. Jiems nevisvien kokius vaikus ir anūkus užauginsim - išprievartautus, pažemintus ar laimingus.
"Aš kaltinu visus visus išmokiusius lietuvį nuolankumo"
Justinas Marcinkevičius
Mažame miestelyje 2010 m. balandžio 24 d. nuskambėjo varpai.
Jie pranešė, kad Drąsius Kedys baigė žemiškąją kelionę ir pradės amžinąjį kelią.
Ar kas nors susimąstė, kad žmogus yra dulkė, o gyvenimas - tik plaštakė.
37 metai – tai nei daug, nei mažai. Toks buvo Drąsiaus gyvenimo kelias. Bet mes pasakytume, kad tai – pats jėgų žydėjimas.
Sako, kad nužudytų, nukankintų žmonių sielos po mirties ilgai neranda ramybės. Jos blaškosi ir šaukiasi teisingumo. Gal dabar turėtų suprasti tai tie, kurie nieko nedarė... O tikriau – darė viską, kad Lietuvos teisingumo vartai būtų užverti paprastam žmogui. Mūsų šalies prokurorai, buvę ir esami, uoliai gina, saugo iškrypėlius pedofilus ir motinas, pardavinėjančias jiems savo vaikus. Jie, būdami turtingi ir galingi, visiškai nusigyveno dvasiškai. Gal jų vaikai ir nebus prievartaujami, bet jie augins tokius pačius pinigų vergus ir dvasios elgetas kaip ir jie patys.
Aš kreipiuosi į tuos, kuriems ne visvien. Į tuos, kuriems rūpi mažos mergaitės likimas. Ar ji bus atiduota vėl tam pačiam iškrypėlių klanui? Baisu. Nes jis galingas.
Aš prašau visų Jūsų – nebūkime abejingi. Nebijokime. Viešinkime viską ką žinome apie iškrypėlių ryšius, pažintis, klanus, motinas sąvadautojas.
Rašytojas sakė: „Kam skambina varpai? Galbūt jie skambina Tau?“. Jis nepagalvojo, kad kurti negirdi varpų skambesio. Nebūkim kurti skausmui, nes tai gali paliesti kiekvieną iš mūsų. Pratęskim Drąsiaus kelią. Neleiskim išblukti tai liūdnai alyvų spalvai.
Vytautas Nemunas
Drąsus buvai tu mūsų Drąsiau
Ramiai sėdėdavai šalia
Atsimenu tave kaip vakar
Siunčiu tau meilę danguje
Išsiilgsta žmonės tavo veido
Užaugs jau tuoj tavo duktė
Sunku pamiršti tavo skausmą
Kas pasakys dėl ko kodėl ?
Esi, buvai ir ilgai būsi
Didvyriu – žemėj Lietuvos
Yra nuo amžių pasakyta:
Surasti tiesą ne visiems
Elzė Kaminska
Pirmas laiškas
Lietus įstrižom srovėm lėkė iš juodos nakties į amžiną tamsą, ant juodos, kietos ir sausos žemės. Žolėje bolavo kažkas baltas. Tai buvo popieriaus lapas. Suglamžytas ir purvinas. Vėjas jį pakeldavo nuo žemės, vartaliodavo ir vėl sviesdavo atgal. Vėjas suprato, kad tai laiškas. Laiškas be adreso. Laiškas su antrašte „niekur“. Jo niekas neskaitė ir nenorėjo skaityti. Tas laiškas buvo parašytas žmogaus, kuris labai mylėjo mažą mergaitę. Gal tai buvo ne laiškas, o tik liūdnas pasakojimas apie mažos mergaitės liūdnus išgyvenimus, apie kreivų veidrodžių karalystę, apie tos karalystės baisius karalius. Toje karalystėje mergaitė negalėjo žaisti. Negalėjo gyventi mažo žmogučio gyvenimo. Tie karaliai be karūnų žaidė labai negražius žaidimus su ja. Tie karaliai be karūnų buvo nuogi. Ji turėdavo tapti žuvimi, o tos didelės žuvys nepažindavo savo vaikų. Ant mergaitės mažos širdelės guldavo sunkios dulkės. Širdelė virsdavo kietu akmenėliu. Kai ji grįždavo iš ten, jos didelės kaštoninės akys būdavo dar liūdnesnės. Ji irgi būtų rašiusi laišką, bet ji dar nepažino raidžių. Gal jos laišką būtų kas nors perskaitęs. Bet kažin, ar būtų... Mergaitė paėmė piešimo popieriaus lapą, ant kurio maži vaikai piešia saulę, gėles, paukščius... Bet ji nupiešė tos juodos karalystės gyventojus. Tie nupieštieji niekam nepatiko. Kas juos pamatė, sakė, kad tokių nebūna. Bet mergaitė sakė, kad jie yra, kad ji nupiešė „juos“ tikrus. Dar ji sakė, kad ten viskas apraizgyta voratinkliais. Jie limpa prie rankų, veido ir kūnelio. Ten trūksta oro ir ten negeras kvapas. Toks buvo mažos mergaitės niekam nereikalingas labai atviras laiškas, bet ir jo niekas nenorėjo skaityti. Niekas nenorėjo jo suprasti. Žmonės vartaliojo tą keistą piešinį ir tylėjo... O gal jie bijojo tos kreivų veidrodžių karalystės nuogų karalių. Jiems buvo geriau nematyti to keisto piešinio, kurį nupiešė mažytė mergaitė...
Original Web site: http://www.drasiauskelias.lt
No hay comentarios:
Publicar un comentario